Cholesterolis ir kraujo riebumas

Nors mano svetainėje straipsnelių apie cholesterolį ir jo įtaką organizmui, tikrai nemažai, bet ir toliau tenka kautis su cholesterolio mitų įbaugintais žmonėmis. Žodis “cholesterolis” daugumos mažai skaitančių žmonių sąmonėje, ko gero asocijuojasi su tokiais žodžiais, kaip “blogis”, “neteisinga mityba”, “širdies ligos” ir pan.

Ir tai yra labai blogai. Tiesą sako, kad kartą šautas šuo visą gyvenimą bijo šautuvo. Bet mes esame žmonės, ne šunys, savo gyvenimo būdu įgautus refleksus bei įpročius galime keisti. Jei norime. Jei ne, galime ir toliau bijoti, nors, tiesa yra tokia, kad žodelio “cholesterolis” sinonimai yra “gėris”, “vaistas”, “gelbėtojas”.

Bet ką aš čia tik tuščiai šneku.

“Faktai, mums reikalingi faktai!”  –  teisėtai reikalaus svetainės lankytojas.

“Be to, tu nei mediciną baigei, nei ką, tad, neaiškink”  –  pridurs kitas.

Užtat skelbiu jums ištrauką iš vienos žinomiausių Balkanuose dietologės Anita Šupe  knygos“Tiesa ir melas apie maistą”. Deja, lietuvių kalba ši knyga neprieinama.

Taigi, nedidelė ištraukėlė (vertimas laisvas, mėgėjiškas, mano).

Ištrauka iš skyriaus: “Cholesterolis draugas ar priešas?”

Mūsų organizmas gamina 3  –  5 kartus daugiau cholesterolio, nei mes jo gauname su maistu. Jei maiste cholesterolio per mažai, padidėja jo sintezė pačiame organizme. Jei valgome daugiau cholesterolio turinčio maisto, jo gamyba sumažėja. Cholesterolis organizmui reikalingas įvairioms funkcijoms ir jo pagaminama lygiai tiek, kiek ir reikia.

Cholesterolis labai svarbus tam, kad teisingai funkcionuotų smegenys ir tuo pačiu jis mus saugo nuo depresijos. Veikia tarsi stiprus antioksidantas ir netgi saugo mus nuo vėžinių susirgimų. Be cholesterolio mūsų oda negalėtų saulės šviesos pagalba sintetinti vitamino D. Jei organizme trūktų cholesterolio, organizmas negalėtų gaminti naujų ląstelių, tuo pačiu negalėtų kokybiškai atnaujinti ir senąsias, o tai pagreitintų senėjimo procesus.

Maža to, kad cholesterolis  –  mūsų organizmo statybinė medžiaga, jis dar naudojamas hormonų, atsakingų už kovą su stresu, gamybai. Tai paaiškina, kodėl stresas kelia cholesterolio lygį kraujuje  –  jis reikalingas tam, kad organizmas susitvarkytu su padidintais reikalavimais. Senų žmonių kraujuje visada bus daugiau cholesterolio, nei jaunų, nes bėgant metams senolių ląstelės buvo daugiau kartų pažeistos, tad, cholesterolį mažinti vaistais yra pražūtinga.

Cholesterolis  įeina į sudėtį tulžies, kurios pagalba virškiname riebalus, taip pat jis   –  visų vitaminų, tirpstančių riebaluose, sudėtinė dalis. Cholesterolis reikalingas tam, kad būtų sintetinami tokie hormonai, kaip kortizolis, testosteronas, estrogenas bei progesteronas. Toliau: cholesterolis naudojamas nervinių skaidulų gamyboje ir jo pagalba perduodami nerviniai impulsai, atsakingi už organizmo imuninę sistemą. Tad, smegenys  –  būtent tas organas, kuriame yra daugiausia cholesterolio.Smegenys be cholesterolio funkcionuoti negalėtų.

Be cholesterolio nėra gyvybės. Kiaušinis, kuris laikomas gyvybės simboliu  –  turtingas cholesteroliu, kaip ir motinos pienas.

Motinos piene esančių riebalų sudėtyje yra apie 50% sočiųjų riebalų rūgščių, kurių didelę dalį sudaro cholesterolis, kas labai svarbu teisingam kūdikio vystymuisi.

Cholesterolis yra natūrali medžiaga ir mūsų organizmas pats reguliuoja jo gamybą iki optimalaus kiekio, kur maistinis cholesterolis sudaro mažąją dalį, reikalingą šios medžiagos sintezei. Tad, bet kokia intervencija, kraujuje mažinanti cholesterolį, yra nenatūrali ir nelogiška. Gaila, statinai pardavinėjami ir ligoniams, ir sveikiems žmonėms, nors įrodymų, jog jų pagalba yra gerinama sveikata, nėra. Tai pat nėra įrodyta, kad šių vaistų sukeliamos komplikacijos yra mažiau kenksmingos, nei jų teikiamas “gėris”.

Kas tas “kraujo riebumas”?

Taigi, kas tas “kraujo riebumas” ar “cholesterolis kraujuje”? Cholesterolis kraujuje yra transportuojamas iki ląstelių. Lipoproteinai – tirpi dinaminė hidrofobinių (netirpių) lipidų transportavimo kraujo plazmoje forma. Lipoproteinai yra tarsi trigliceridų, LDL (angl. low-density lipoprotein  –  taip vadimnamas “blogasis” cholesterolis)  ir HDL (angl. high-density lipoprotein  –  “gerasis” cholesterolis) rinkinys.

Bendra šio “rinkinio” reikšmė yra vadinama bendru cholesterolio kiekiu.

Štai, kaip pagal švedų gydytoją Andreas Eenfeldt galėtumę patys paaiškinti savo cholesterolio tyrimus:

Trigliceridai: žemas lygis (mažiau 1.7) yra gerai. Virš 1.7  –  ženklas, kad turite metabolinį sindromą ir reiškia padidėjusią širdies ligų riziką. Didelis trigliceridų kiekis, paprastai priklauso nuo padidinto angliavandenių vartojimo. Trigliceridai dėl mūsų valgomų riebalų neatsiranda, jie atsiranda kepenyse iš cukraus, kuris nepanaudojamas energijos gamybai. Šio cukraus šaltiniai  –  visas maistas, turtingas angliavandeniais, ypač baltas cukrus ir miltai. Daugumos žmonių, kurių mityba yra ketogeninė, trigliceridų lygis kraujuje yra žemas.

Gerasis cholsterolis, HDL (lietuviškai – DTL): aukštas jo lygis yra gerai, nes tai geras, apsauginis cholesterolis. Žemas lygis susijęs su širdies ligų rizika. Lygis žemiau 1.0 (vyrų) ir 1.3 (moterų) taip pat parodo metabolinį sindromą. HDL lygį didina mityboje naudojamos sočiųjų riebalų rūgštys, mažina  –  padidėjęs angliavandenių vartojimas.

Blogasis cholesterolis, LDL (lietuviškai MTL): rekomenduojama reikšmė, žemesnė už 3,0, tačiau jo reikšmę įvertinti nėra taip paprasta. Nes egzistuoja skirtingos LDL dalelės: vienos jų yra mažos ir tankios  –  pavojingos, o kitos, didelės bei skaidrios  –  nepavojingos. Žemas trigliceridų ir aukštas HDL lygiai dažniausiai reiškia, kad LDL dalelės didelės ir skaidrios ir tuo atveju LDL lygis nekelia jokio pavojaus. Tuo tarpu, aukštas trigliceridų ir žemas HDL lygiai rodo, kad LDL dalelės yra mažos ir pavojingos, lengvai oksiduojasi ir tokiu atveju aukštas LDL yra blogai.

Taigi, reikia žiūrėti bendrojo cholesterolio /gerojo cholesterolio santykį ir šis santykis pasako daugiau, nei bendras cholesterolio kiekis kraujuje.

Kai apsauginio HDL cholesterolio kiekis kraujuje yra didelis, tada ir bendrasis cholesterolio kiekis turės didesnę reikšmę, kas šiuo atveju yra gerai. Jei bendrojo cholesterolio ir gerojo cholesterolio santykis bus mažiau 6  –  tai gerai, jei mažiau 5  –  dar geriau, mažiau 4  –  puiku. Pavyzdžiui: jei bendras cholesterolio kiekis yra 8, o HDL  –  2, tai 8:2 gausime 4. Tai puiku. Na, o jei bendrasis cholesterolio kiekis 8, o HDL tik 1, (8:1) gausime 8. Tai jau blogai.

Ar padidintas riebalų kiekis mityboje didina cholesterolio kiekį?

Taip, tačiau tik ne taip, kaip iki šiol aiškina dauguma dietologų. O štai kaip:

Didelių, skaidrių ir nepavojingų LDL dalelių kiekis didėja, kai mityboje naudojamos sočiosios riebalų rūgštys.

Mažų tankių LDL dalelių ir trigliceridų kiekis didėja tada, kai mityboje naudojama daug angliavandenių.

Taigi, bendras cholesterolio kiekis nesako nieko, tačiau nežiūrint to, dauguma gydytojų savo pacientams “cholesterolio mažinimui” rekomenduoja neriebią mitybą, kuri reiškia ir padidintą angliavandenių vartojimą.

Tokia mityba “mažina” LDL daleles, mažina gerojo cholesterolio HDL lygį, didina trigliceridų lygį kraujuje. Kas įdomiausia, kad bendras cholesterolio kiekis kraujuje gali sumažėti, o tai, iš tikrųjų smarkiai didina širdies ligų bei kraujagyslių ligų tikimybę. Šią informaciją puikiai žino mokslininkai, užsiiminėjantys “cholesterolio” klausimais, ir vis tik viskas vyksta tiesiog atvirkščiai  –  mums nuolat patarinėjama, kad vartotume kuo mažiau riebalų ir daugiau angliavandenių.

Taip pat dažnai kalbama apie riebalų naudą. Juk girdėjote, kad yra “gerieji” riebalai, kaip ir “blogieji”. Na, atseit augaliniai aliejai yra gėris, o gyvulinės kilmės   –  blogis. Iš tikrųjų  –  viskas atvirkščiai!

Saulius Veržikauskas

Posted in Cholesterolis and tagged , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *